masinio naikinimo ginklas

masinio naikinimo ginklas statusas T sritis apsauga nuo naikinimo priemonių apibrėžtis Ypač didelę naikinamąją galią turintis ginklas; jo naudojimas daro masinių nuostolių ir griovimų. Masinis naikinimo ginklas pasižymi didele naikinamųjų veiksnių gausa ir ilga jų trukme – tai turi ypač didelį neigiamą moralinį ir psichologinį poveikį. Masiniam naikinimo ginklui priklauso ↑ branduolinis, ↑ cheminis ir ↑ biologinis ginklas. Masiniam naikinimo ginklui taip pat priskiriamos ↑ naujos masinio naikinimo ginklų rūšys. Prie masinio naikinimo ginklo pagal savo veiksmingumą priartėja įprastinis didesnės galios ginklas. Masinis naikinimo ginklas tarptautiniais susitarimais iš dalies uždraustas. 1925 m. Ženevos protokolas uždraudė naudoti dusinamąsias ir nuodingąsias dujas ir biologines medžiagas. Po II pasaulinio karo pasirašyta daug tarptautinių susitarimų, saugančių žmoniją ir gamtą nuo masinio naikinimo ginklo: 1963 m. – sutartis, draudžianti branduolinio ginklo bandymus atmosferoje, kosmose ir po vandeniu; 1967 m. – sutartis dėl kosmoso naudojimo taikiais tikslais; 1968 m. – sutartis dėl branduolinio ginklo neplatinimo; 1972 m. – konvencija, draudžianti bakteriologinį ginklą; JAV ir SSRS sutartys dėl priešraketinės gynybos sistemų apribojimo, dėl strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo (SGA-1); 1974 m. – JAV ir SSRS sutartis dėl branduolinio ginklo požeminių bandymų apribojimo; 1977 m. – JAV ir SSRS sutartis dėl bendradarbiavimo naudoti kosmosą taikiems tikslams; 1979 m. – JAV ir SSRS sutartis dėl strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo (SGA-2, sutartis neįsigaliojo, nes nebuvo ratifikuota); 1980 m. – Ženevos protokolas, draudžiantis naudoti padegamąjį ginklą prieš taikius civilinius gyventojus; 1987 m. – JAV ir SSRS sutartis dėl vidutinio ir mažesnio nuotolio raketų sunaikinimo; 1991 m. – JAV ir SSRS sutartis dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir apribojimo (START-1) – balistinių raketų ir sunkiųjų bombonešių skaičius mažinamas iki 3200 (po 1600 kiekvienoje valstybėje), o branduolinių užtaisų – iki 12000 (po 6000 – kiekvienoje valstybėje); 1993 m. – Paryžiaus konvencija dėl cheminio ginklo gamybos uždraudimo ir jo atsargų sunaikinimo, JAV ir Rusijos sutartis dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir apribojimo (START-2) – branduolinių užtaisų skaičius turi būti sumažintas 3 kartus. Lietuvos kariuomenė masinio naikinimo ginklo neturi ir nežada turėti. santrumpa(-os) MNG atitikmenys: angl. mass destruction weapon rus. оружие массового поражения ryšiai: dar žiūrėk – biologinis ginklas dar žiūrėk – biologinis ginklas dar žiūrėk – branduolinis ginklas dar žiūrėk – branduolinis ginklas dar žiūrėk – cheminis ginklas dar žiūrėk – naujos masinio naikinimo ginklų rūšys